Tarptautinė antikorupcijos diena gruodžio 9-ąją kasmet minima nuo 2004 metų. Ji skirta atkreipti dėmesį į korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią.

Sociologinių tyrimų rezultatai rodo nuosekliai mažėjančią Lietuvos gyventojų korupcijos patirtį.

2022 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirti 62 balai iš 100 galimų ir 33 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 12 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Įvertinus rezultatus Lietuvoje - 2021 metais gavo 61 balą ir užėmė 13 vietą (2020 m. – 60 balų, 2019 m. – 60 balų, tiek 2018 m., tiek 2017 m. , tiek 2016 m. ir 2015 m. Lietuva gavo 59 balus) tarp Europos Sąjungos valstybių ir Pasaulio valstybių žemėlapyje iš 180 Lietuva užėmė 35-ąją vietą. 2022 m. Estija gavo 74 balus ir užėmė 14 vietą (2021m. – 74 balai ir 13 vieta), Latvija gavo 59 balus ir užėmė 39 vietą (2021 m. – 59 balai ir 36 vieta), Lenkija – 55 balus ir užėmė 45 vietą (2021 – 56 balai ir 42 vieta), Baltarusija – 39 balus ir 91 vietą (2021m. – 41 balas ir 82 vieta), Rusija – 28 balus ir 137 vietą (2021 m. – 29 balai ir 136 vieta).

Lietuvos KSI nuo 2012 m. išaugo 8 balais, o vieta pakilo net 15 pozicijų. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje KSI per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 8 balais, darytina prielaida, kad Lietuvoje korupcijos lygio daroma žala galimai mažėja.

2023 m. vasario – kovo mėnesiais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“, kurį inicijavo LR Specialiųjų tyrimų tarnyba. Buvo tiriamos trys tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai. Tyrimo tikslas – įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje bei palyginti ją su ankstesnių metų rezultatais. Tyrimo uždaviniai: įvertinti tikslinių grupių požiūrį į korupciją, korupcijos paplitimą įvairiose institucijose, nustatyti respondentų korupcinę patirtį, įvertinti antikorupcinį potencialą, sprendimų priėmimo atvirumą Lietuvoje.

Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 5-ą vietą. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 34 % gyventojų. Lyginant su 2021 m. nurodžiusių, kad korupcija yra rimta problema, yra vienu procentiniu punktu mažiau, tai žemiausia rodiklio reikšmė nuo 2007 m. Įmonių vadovai korupciją, kaip labai rimtą problemą, paminėjo 7-oje vietoje – 24 % (2021 m. – 26 %), o valstybės tarnautojai – 5-oje vietoje – 32 % (2021 m. – 31 %). Tarp įvairių tikslinių grupių pastebimas tolimesnis korupcijos, kaip problemos, reikšmės mažėjimas.

Nepamirškime, kad korupcija daro didelę žalą valstybei ir visiems piliečiams, todėl palaikykime antikorupcines priemones, nes  visuomenės nepakantumas korupcijai pagerina bendravimo kultūrą, visuomenė aktyviau prisideda prie korupcijos identifikavimo ir mažinimo.