Maža garbė svetimom kalbom kalbėti,

Didi gėda savos gerai nemokėti...

                                                                                      (J. Jablonskis)

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena. Šią dieną minimi ir pagerbiami tie, kurie atnešė pasauliui raštingumą. Jos minėjimą kasmet inicijuojanti UNESCO komisija siekia, kad raštingumo skatinimas būtų laikomas svarbiu nacionalinės ir tarptautinės politikos klausimu. Žmonijos gerovė ir taika priklauso nuo kokybiško švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi.Neraštingumas yra viena iš socialinės atskirties ir skurdo priežasčių.

Raštingumas – kiekvieno žmogaus teisė. Reaguojant į socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius raštingumo poreikis šiuolaikinėse visuomenėse sparčiai keičiasi. Raštingu vadinamas žmogus, mokantis rašyti ir skaityti. Keliant aukštesnius reikalavimus, raštingas žmogus turi gebėti suprasti bei įvairiose situacijose naudoti atspausdintus ir parašytus duomenis, gebėti rišliai bendrauti, skaičiuoti. Be to, kalbininkai pasakytų, kad raštingas žmogus turi gebėti taisyklingai rašyti ir kalbėti. Kalba, raštas ir skaitymas – pamatinės mąstymo, socialinio bendravimo ir žinių įgijimo priemonės, bet kokio ugdymo pagrindas.

Muzikantas Andrius Mamontovas teigia: „Raštingumas – tai gebėjimas užmegzti ryšį su pasauliu per parašytą žodį“. Lietuvoje raštingumas stiprinamas bendrojo ugdymo mokyklose, universitetai skatinami skirti daugiau dėmesio profesijos kalbai, mokslo terminijos kūrybai, viešose elektroninėse paslaugose diegiami kalbos technologijų įrankiai. Juk raštingam žmogui lengviau pažinti pasaulį – toks žmogus gali jaustis laisvas bendraudamas, dirbdamas ir kurdamas.

Linkime visiems būti raštingiems!