Nuo to, kaip greitai ir kokybiškai gebame parengti dokumentus, iš dalies priklauso įstaigos darbo rezultatai. Iš dokumento įforminimo, turinio, kalbos galima daug ką pasakyti apie dokumento rengėjo padėtį, darbuotojų pasirengimą. Todėl rengiant dokumentus svarbu tiek teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų įforminimą, tiek ir bendrinės lietuvių kalbos normų išmanymas.

Elektroninių technologijų taikymas rengiant dokumentus sudarė galimybę paspartinti

ir patobulinti šį procesą, tačiau kartu iškėlė ir naujų pavojų dokumentų turiniui ir kalbai. Viena iš tokių priežasčių – aklas pasitikėjimas anksčiau parengtu tekstu. Reikėtų nepamiršti, kad senesni dokumentai gali būti neaiškūs, neatspindėti pokyčių ar naujų teksto rengimo taisyklių, todėl kiekvieną sename tekste esančią informaciją būtina tikrinti (dokumentų pavadinimus ir skyrius, punktus, įstaigų, pareigų pavadinimus, asmenvardžius, vietovardžius ir t. t.).

Kartais naujas tekstas rengiamas sujungiant daug įvairių dokumentų dalių. Dėl to gali atsirasti terminų nenuoseklumo, teksto dalys gali būti be reikalo kartojamos arba praleidžiamos, nesuderinami linksniai, skaičiai, giminės. To pasekmė – dokumentas tampa nelogiškas, neaiškus. Todėl parengtą tekstą būtina atidžiai perskaityti. Ar aiškios sakinių ir pastraipų sąsajos? Ar išlaikomi loginiai ryšiai? Tekste visada atsiras vietų, kurias galima patobulinti ar supaprastinti. Pravartu parengtą tekstą duoti perskaityti kolegoms ir atsižvelgti į jų pasiūlymus bei patarimus. Jei kyla abejonių dėl pasirinkto žodžio reikšmės, linksnio ar giminės, skaičiaus, formos vartojimo, tinkamo rekvizitų išdėstymo, visada pasitikrinkite! Visi reikalingi šaltiniai dabar pasiekiami paspaudus vos keletą kompiuterio klaviatūros mygtukų. Didžioji dalis informacijos, susijusios su dokumentų kalba, skelbiama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje www.vlkk.lt ir joje nurodytuose šaltiniuose, o dokumentų rengimo reikalavimai – Dokumentų rengimo taisyklėse, kurių laikytis privalu!

DAŽNIAUSIOS RENGIAMŲ DOKUMENTŲ KALBOS KLAIDOS

1. Rašybos ir skyrybos klaidos

Klystama dėl didžiųjų raidžių vartojimo institucijų, dokumentų ir pareigų pavadinimuose, pvz.:

Lietuvos Respublikos Darbo (= darbo) kodeksas

Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų (= Lietuvos Respublikos vidaus reikalų) ministerija

Panevėžio apskrities vyriausiojo Policijos (= policijos) komisariato Kupiškio policijos komisariatas

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos (= Socialinės paramos) skyrius

Kupiškio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba (=kontrolės ir audito tarnyba, nes tai vientisas pavadinimas, tarnyba – ne struktūrinis padalinys)

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos infrastruktūros (=Infrastruktūros) skyrius

Pagal viešųjų (= Viešųjų) darbų programą

Priimu į darbą pagal užimtumo (=Užimtumo) didinimo programą

Kupiškio rajono savivaldybės Taryba (=taryba)

heraldikos (=Heraldikos) komisija

Aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų pavadinimuose visi žodžiai rašomo didžiąja raide:

Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Europos Sąjunga

Įmonės, įstaigos ar organizacijos teisinę formą (statusą) rodantys žodžiai į tikrinį pavadinimą neįeina ir sakinio viduryje rašomi mažąja raide:

akcinė bendrovė, valstybės įmonė, sodų bendrija

2. Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio turi būti išskiriamas, pvz.:

Petras Petraitis gimęs 1986 m. sausio 29 d. gyvena X seniūnijoje (= Petras Petraitis, gimęs 1986 m. sausio 29 d., gyvena X seniūnijoje).

3. Kai kada skyrybos ženklai rašomi be reikalo, taip pat pirmame sakinyje yra ir kalbos klaida, pvz.:

Prašome suteikti X seniūnijos vyresniajai specialistei, Vardenei Pavardenei, prisijungimą prie... (=Prašome suteikti X seniūnijos vyresniajai specialistei Vardenei Pavardenei prisijungimą (=prisijungimo duomenis; prieigą ) prie...

Miestelio gyventojai, kreipėsi į Savivaldybės administraciją (=Miestelio gyventojai kreipėsi į Savivaldybės administraciją).

4. Nurodant gatvę ir kitus adreso elementus, po žodžio adresu turi būti rašomas dvitaškis, pvz.:

Adresu Vilniaus g. 37-12, Kupiškis (= Adresu: Vilniaus g. 37-12, Kupiškis), adresu: Kupiškio r. sav., Šimonių sen., Adomynės k., Alyvų g. 12

Atkreiptinas dėmesys į pavyzdžiuose pateiktas žodžių santrumpas, skyrybą.

Raštuose adresato nuorodoje adresatas rašomas naudininko linksniu vadovaujantis Universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro.

5. Tekste po punktų ir papunkčių skaitmenų taško rašyti nereikia, o papunkčiai apibendrintai punktais nevadinami, pvz.:

1.2. punkto (= 1.2 papunkčio) reikalavimus

6. Dokumentuose apie pridedamus dokumentus paprastai užsimenama tekste ir skliaustuose po pavadinimo nurodoma „(pridedama)“. Tada teksto pabaigoje naujoje eilutėje rašoma didžiosiomis raidėmis „PRIDEDAMA“ ir po taško nurodomas lapų, egzempliorių skaičius, pvz.:

PRIDEDAMA. 3 lapai.

PRIDEDAMA. 4 lapai, 3 egz.

Kai pridedami dokumentai tekste neįvardijami arba įvardijami apibendrintai, teksto pabaigoje nurodomas kiekvieno pridedamo dokumento pavadinimas ir jo lapų skaičius. Jei pridedama daugiau negu vienas dokumento egzempliorius, nurodomas ir egzempliorių skaičius, pvz.:

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl lėšų skyrimo“ projektas, 1 lapas, 2 egz.

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006-10-25 rašto Nr. 0-000 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto derinimo“ kopija, 2 lapai.

7. Brūkšnys ir brūkšnelis

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: sargas-kūrikas, lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt.).   

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba.  Tokiais atvejais brūkšnys rašomas su tarpais.

Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Kelias Kupiškis–Panevėžys; traukinys Vilnius–Kaunas; Lankytojai priimami 12.30–16.30 valandomis. Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę). Brūkšnys šiuo atveju rašomas be tarpų.

8.Datos ir laiko rašymas

Trumpuoju būdu data rašoma arabiškais skaitmenimis su brūkšneliais tarp metus, mėnesius ir dienas žyminčių skaitmenų: 2017-10-30. Po trumpuoju būdu rašomos datos nereikia santrumpos d. Rašant mišriuoju būdu, metai ir diena žymimi santrumpomis m. ir d., santrumpa mėn. nerašoma. Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, o vienaženkliai skaičiai rašomi be nulio priekyje, pvz., 2003m. gegužės mėn. 07d. (=2003 m. gegužės 7 d.).

Laiko tarpui nusakyti netinka naudininkas: informuoti kovo 1 dienai (=iki kovo 1 d. arba kovo 1 dieną). Datos negalima nusakyti vyriškosios giminės kilmininko forma: dirbti pradėjo rugsėjo pirmo (=pirmą dieną, pirmą).

Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.: 2020–2023 m. programa, spalio 6–7 d., 14.00–17.00.

Laikas žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val. (arba tik 3.15); 18.00 – Žinios.

9. Kabutės

Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai).

VšĮ Kupiškio ligoninė – rašoma be kabučių, tekste derinama linksniu: iš VšĮ Kupiškio ligoninės, gydosi VšĮ Kupiškio ligoninėje

Kupiškio mokykla „Varpelis“ – su kabutėmis

10. Sekantis, sekančiai

Nurašyti sekantį turtą (=šį turtą)

Prašome patikslinti seniūnaičių rinkimų organizavimo grafiką sekančiose seniūnijose (=šiose seniūnaitijose)

Išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo.. iki... sekančiai( =šiems darbuotojamsar kt.)

Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ pvz.: Kupiškyje šiuo metu veikia sekančios (=šios, tokios) parodos: [...]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (=štai ką): [...].

Dalyvis sekantis, sekanti taip pat nevartotinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Kelio remontą numatoma pradėti sekančiais metais (=kitais, ateinančiais metais). Rajono komanda pateko į sekantį lygos etapą (=į kitą, tolesnį lygos etapą). Apie sekantį (=kitą, artimiausią) renginį išsamiai bus papasakota internete.

11. Automobilių markių ir modelių pavadinimų rašyba

Automobilių markių ir modelių pavadinimai rašomi originalo kalba be lietuviškų galūnių ir išskiriami kabutėmis, pvz.: „Volkswagen“, „Peugeot“, „Renault“ „Hyundai“, „Daewoo“, „Nissan“, „Mercedes-Benz“, „Toyota Yaris“, „Renault Espace“, „Honda Civic“, „Ford FocusBenz“, „Opel Omega“, „Volkswagen Jetta“. Brūkšnelis tarp automobilio markės pavadinimo ir skaitmens rašomas tada, kai jis yra oficialiai įteisintas (patentuotas), pvz.: „Moskvič-2141“, bet „Audi 100“, „Peugeot 206“, „Volvo 850“.

Raidinės santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašytinos taip, kaip originalo kalboje, pvz.: BMW, FIAT, o nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų santrumpos perrašomos lietuviškais rašmenimis, pvz.: VAZ.

12. Viso (=Iš viso)

Bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti vartojamas ne viso, o iš viso.

Kai yra dvi sumavimo pakopos, antrąją galima nusakyti junginiais galutinė suma, visa suma.

Dvitaškis po „iš viso“ nerašomas.

13. Pilnai (=visiškai)atsiskaityti

Prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas: Jis pilnai (=visiškai) sutiko su šia nuomone.

14. Atremontavo (=suremontavo patalpas)

Priešdėlis at- nevartotinas grąžinamajam veiksmui reikšti (atgauti, atkurti, atmušti). Atremontuoti namą reikštų grąžinti jo ankstesnę būklę – kol jis nebuvo suremontuotas.

Veiksmažodis atremontuoti nevartotinas reikšme „suremontuoti“, todėl Atremontavo (=Suremontavo) patalpas.

15. Netaisyklingai vartojamas vietininkas, pvz.:

3 metų laikotarpyje (= laikotarpiu)

Laike seniūno atostogų (=seniūno atostogų laikotarpiu; per atostogas)

Sumoje (=iš viso)

Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą,

todėl vietininkas pareigose nevartotinas. Dažniausiai šis žodis apskritai nereikalingas, pvz.:

Gražina Graželytė dirba buhalterės pareigose (= yra buhalterė, dirba buhaltere, eina buhalterės pareigas).

Dėl papildomo darbo kūriko pareigose (= papildomo kūriko darbo)

16. Įsidėmėtina, kad pareigų pavadinimai apibendrintai, t. y. informacinėse lentelėse,

sąrašuose ir pan., turi būti reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais. Dokumento sudarytojo pavadinime vartojamas tik vyriškosios giminės pareigų pavadinimas, pvz.:

X seniūnijos seniūnė (=seniūnas), X mokyklos direktorė (= direktorius).

17. Parašo rekvizite pareigų pavadinimo giminė turi būti derinama su pasirašančio asmens gimine, pvz.:

Seniūnas (=Seniūnė) Stasė Stasaitienė

Vyriausioji specialistė, vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas, Jonė Jonaitienė

18. Klystama vartojant padalyvį šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio), pvz.:

Siekiant (= Siekdamas) užtikrinti, seniūnas..

Vadovaujantis (= Vadovaudamasis) Vietos savivaldos įstatymu, sudarau komisiją

Atsižvelgiant (=Atsižvelgdamas) į gautus prašymus, direktorius pavedė...

Dokumentų rengėjai turėtų atkreipti į tai, kad:

Vadovaujamasi aukštesniųjų institucijų priimtais teisės aktais, todėl jie pirmiausia ir nurodomi, o į žemesniųjų institucijų parengtus dokumentus, fizinių asmenų prašymus ar pan. atsižvelgiama ir jie nurodomi toliau.

Dokumentų pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide.

Nerašykime žodžio „įsakau“, jei įsakymo sudarytojas pats gali vykdyti tvarkomuosius veiksmus. Rašome: „Nustatau, kad...“ „Pavedu...“ ar kitą formuluotę pagal Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus.

Jei įsakymo dėstomoji dalis neskirstoma į punktus, preambulės pabaigoje rašomas kablelis, o tvarkomąjį veiksmą reiškiantis veiksmažodis rašomas iš naujos eilutės mažosiomis išretintomis raidėmis. Tarp sutrumpinimo ar simbolio ir po jo einančio žodžio ar skaičiaus paliekamas tarpelis.

Asmens kodo, dokumento kodo, registracijos įrašo numeriai ir pan. skiriami iš abiejų pusių kableliais.

Asmens kodas trumpinamas a. k.

Rišliame tekste prie nelietuviškų galūnių neturinčių pavardžių pridedamos galūnės.

Punktų ir papunkčių tekstas turi sudaryti rišlų sakinį ir būti logiškas.

GRAMATINIŲ FORMŲ VARTOJIMO KLAIDOS

Vadovaujantis (= Vadovaudamasis) Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, pavedu...

Išnagrinėjus (= Išnagrinėję) Jūsų prašymą, teikiame ....

Jie geba organizuoti atsižvelgiant (= atsižvelgdami) į...

Lyginant (= palyginti) su šalies vidurkiu

Atsižvelgus (= atsižvelgdami) į tai, prašytume

Apjungia (= sujungia) savo pastangas

Praveda (= veda) pamokas

Mokinių pasiekimų gerinimui (= mokinių pasiekimams gerinti),

ryšių su naujais partneriais užmezgimui (= ryšiams su naujais partneriais užmegzti),

Muzikų klubo organizavimui (= Muzikų klubui organizuoti),

plano realizavimui (= planui įgyvendinti),

vadovėlių įsigijimui (= vadovėliams įsigyti),

tvoros įrengimui (= tvorai įrengti),

įvaizdžio formavimui (= įvaizdžiui formuoti),

veiklos tobulinimui (= veiklai tobulinti),

įstaigų išlaikymui (= įstaigoms išlaikyti),

atstovaus mūsų mokyklą (=mokyklai)

 mokiniai daro drausmės pažeidimus (= pažeidimų)

Užaugti savarankišku, kritiškai mąstančiu, doru ir atsakingu (=savarankiškam, kritiškai mąstančiam, doram ir atsakingam)

Lėšų likučiai sudarė 10 tūkst. Eur, tame skaičiuje (= iš to skaičiaus) ...

Mokslo metų eigoje (= per mokslo metus)

Dalyvauti programų įgyvendinime (= įgyvendinant programas)

dalyvauti ugdymo turinio planavime (= planuojant ugdymo turinį)

Dirba direktoriaus pavaduotojo pareigose (= eina direktoriaus pavaduotojo pareigas, dirba direktoriaus pavaduotoju)

Virš 50 proc. (= daugiau kaip, per )

sunaudoja 5,81 litrus (=litro) degalų

telefonas pasiteiravimui ir registracijai (=informacijos ir registracijos telefonas)

sekretorius (=sekretorė) Vilma Vilimė

grupės vadovas (=vadovė) Vardė Pavardė

ŽODYNO KLAIDOS

Patalpinti (= paskelbti, įdėti): paskelbti įstaigos internetinėje svetainėje, įdėti į įstaigos internetinę svetainę

Sekantis, sekančiai (= kitas, toks, taip): numato tokius žingsnius

Įsisavinti (= išmokti, suprasti, įgusti): išmokti atmintinai

Įtakoti (= turėti įtakos, daryti įtaką)

Slenkančiu (=slankiuoju) grafiku

Pilotinį (=bandomąjį) projektą

Patalpų kainos paskaičiavimo (=apskaičiavimo) metodika

Prašome atstatyti (=grąžinti) 675 Eur iš įmokų už neformalųjį ugdymą

Taipogi (=taip pat) norint gauti 100 eurų kompensaciją

Paskirstau savaitinį darbo krūvį sekančiai (=taip)

Prašome leisti vykdyti treniruotes sekančiu (=tokiu) grafiku

ŽODŽIŲ DARYBOS KLAIDOS

Dirbančiųjų skaičius = darbuotojų skaičius

Tinklapis = tinklalapis

SUTRUMPINIMAI

Kaimas – k. (ne km)

Miestas – m., mst.

Miestelis – mstl.

Savivaldybė – sav., saviv.

Rajonas – r.

Seniūnas, seniūnija – sen.

Butas – b., bt.

Gatvė – g.

Telefonas – tel., mob. tel.

Faksas – faks. (ne fax.)

Mokinys – mok.

Mokytojas – mokyt.

SKYRYBOS KLAIDOS

Privalo skirti asmenį atsakingą (=asmenį, atsakingą) už elektros ūkį

mokykla neturi savo kvalifikuoto darbuotojo galinčio (=darbuotojo, galinčio)...;

Savivaldybės administracija atstovaujama (=administracija, atstovaujama) Savivaldybės administracijos direktoriaus, ...

dokumentų reglamentuojančių (=dokumentų, reglamentuojančių) mokinių elgesį ...

atsižvelgdama į Rasos R., istorijos mokytojos 2018 (=mokytojos, 2018) m. spalio 10 d. prašymą,...

mokytojams turintiems (=mokytojams, turintiems) eksperto kvalifikaciją

pateikė instrukciją patvirtintą (=instrukciją, patvirtintą) Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus

direktoriaus pavaduotojas ugdymui (=ugdymui,) laikinai pavaduojantis direktorių

BRŪKŠNIO IR BRŪKŠNELIO, KABUČIŲ RAŠYMO, TARPELIŲ, SANTRUMPŲ NETIKSLUMAI

Tarp žodžių ir jų sutrumpinimų, tarp skaičių ir žodžių ar jų sutrumpinimų daromi tarpeliai, prieš skyrybos ženklus (tašką, dvitaškį, kablelį, kabliataškį), po skliaustelių ir prieš juos tarpelių nereikia:

2019 m.; Kęstučio a. 3; el. p.; vyr. buhalterė; t. y., 5 000 Eur, a. k. (asmens kodas), s. b. (sodų bendrija), tel.: 8 000 00 000, (8 459) 00 00 00 (arba 000 000).

banko kodas – b. k. (ne b/k), asmens kodas – a. k. (ne a/k), A. V. (neA.V.), t. y. (net.y.) S. Petraitis (neSt.Petraitis)

Brūkšnelis – rašybos ženklas, reikalų raštuose dažniausiai rašomas įstaigų, pareigų ar renginių pavadinimuose, datoje, numeryje ir kt.:

lopšelis-darželis, pasitarimas-seminaras, 2019-01-20, Nr. SD4-12, Vasario 16-osios g., Kovo 11-oji, 50-metis, 110-osios gimimo metinės

Brūkšnys vartojamas ne tik kaip skyrybos ženklas, bet ir tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (tokiais atvejais rašomas be tarpelių):

2021−2022 m., autobuso maršrutas Kupiškis–Panevėžys, sausio 5–15 d., 14.00–18.00 val.

Užrašant adresą, nereikia dėti kablelio tarp pašto kodo ir vietovardžio, o jei laiškas siunčiamas Lietuvoje, nereikalinga ir santrumpa LT:

20101 Kupiškis

Prie romėniško skaitmens nerašome galūnės:

II pasaulinis karas, IV klasė, III vieta, V etapas

Būtina rašyti lietuviškas kabutes (apatinės – Alt 0132, viršutinės – Alt 0147):

Lopšelis-darželis „Žiogelis“

Pasirašant raštą, po „Pagarbiai“, „Su pagarba“ kablelio nereikia

Pagarbiai (Su pagarba)

Stasė Krestovienė,
Vidaus administravimo skyriaus
vyr. specialistė