Kupiškio rajono savivaldybė - Veiklos sritys » Valstybinė kalba

Kalbos konsultacijos ir patarimai

Žiniai ar susipažinti?

Žiniai – verstinis adresavimo reikšmės kanceliarizmas, keistinas pasakymu su veiksmažodžiu susipažinti.

Todėl vietoj Siunčiame įmonių ir organizacijų žiniai geriau – Siunčiame įmonėms ir organizacijoms susipažinti. Jei vieno veiksmažodžio susipažinti nepakanka, šalia galima pridėti reikiamą dalyką pasakantį kitą žodį – vadovautis, vykdyti, pvz., vietoj Siunčiame raštą jūsų žiniai geriau – Siunčiame jums susipažinti ir vadovautis.

Sustabarėjęs žinių skleidimo reikšmės pasakymas „kieno žiniai“ skelbimuose galimas, pvz.: Gyventojų žiniai; Skyrių vadovų žiniai. Kita vertus, nereikia pamiršti ir teiktinesnio pasakymo – Gyventojams žinotina.

Šaltinis – VLKK

Ar vartotinas pasakymas „kompetencijos ribose“?

Daiktavardžio vietininkas ribose veiksmo pagrindui ar būdui reikšti yra vengtinas, vartotinas pusdalyvis; padalyvis, prielinksninė konstrukcija pagal ką ir pan., pvz.: Klausimą spręskite savo kompetencijos ribose (taisoma pagal savo kompetenciją; neperžengdami savo kompetencijos). Mūsų bendrovės apskaita tvarkoma įstatymų ribose (taisoma pagal įstatymus; neperžengiant įstatymų) (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 103).

Ar taisyklinga sakyti: „Avarijos pasėkoje negaliu valdyti rankos“?

Netaisyklinga. Žodžių junginys ko pasėkoje (pasekoje) yra verstinis. Tai didelė klaida. Sakinys Avarijos pasėkoje negaliu valdyti rankos taisomas taip: Dėl avarijos negaliu valdyti rankos. Negaliu valdyti rankos, nes patyriau avariją ar pan.

Dėl veiksmažodžio „talpinti“

Ar taisyklingas pasakymas „patalpinti internete“?

Ne, netaisyklingas. Žodis talpinti reiškia „daryti, kad tilptų“, pvz.: Dobilus talpinome į daržinę, žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“. Internete vieta (bent jau kol kas) neribojama, todėl kalbant apie informacijos dėjimą į internetą žodis talpinti netinka.
Pavyzdžiui, Nauja studijų programa greitai bus patalpinta (taisoma paskelbta, skelbiama) internete. Nuotraukas reikėtų patalpinti įmonės tinklalapyje (taisoma įdėti į įmonės tinklalapį). Savivaldybės strateginis planas yra patalpintas interneto svetainėje (taisoma paskelbtas, skelbiamas svetainėje, įdėtas į svetainę ar pan.); žr. L. Murinienė. Ar galima informaciją talpinti internete? // Gimtoji kalba, 2005, Nr. 4, p. 10.

Ar galima „talpinti, patalpinti skelbimą į laikraštį“?

Negalima. Veiksmažodis talpinti nevartotinas reikšme „dėti, spausdinti“, pvz., laikraštyje. Todėl pasakymas talpinti, patalpinti skelbimą į laikraštį taisomas taip: dėti, įdėti skelbimą į laikraštį; spausdinti, išspausdinti skelbimą laikraštyje.

Kalėdoms artėjant

Bene labiausiai laukiamos metų šventės oficialus pavadinimas – Kalėdos, pažyminys šventos neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas, todėl paprastai rašomas mažąja raide: šventos Kalėdos, šv. Kalėdos. Tačiau ne klaida stilistiniais sumetimais rašyti ir didžiąja raide: Šventos Kalėdos, Šv. Kalėdos.

Sveikinkime lietuviams įprastesnėmis konstrukcijomis: Sveiki sulaukę šventų Kalėdų! Džiaugsmingų šv. Kalėdų! Sveikinu Kalėdų proga!

Sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (su Naujaisiais metais) paplito dėl rusų kalbos įtakos ir baigia išstumti lietuviškus pasakymus, todėl jų geriau vengti.

Ne visada kalėdinis gali būti keičiamas žodžiu Kalėdų. Kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena, Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan.

Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė, būdvardis kalėdinis,-ė.

Tik šiukštu neparduokime, neišparduokime bene pačios gražiausios metų šventės ir nerašykime: Kalėdų išpardavimas, Kalėdų prekyba. Ir Kalėdų nuolaidos šventę nupigintų, jos prasmę sumenkintų.

Tad teiktini žodžių junginiai: kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, kalėdinis išpardavimas ir pan.

Taisyklingai apie rinkimus

Rinkimų kampanijos metu dažnai vartojamą būdvardį

rinkiminis, -ė reikia keisti kilmininku, pvz.:

rinkiminė apygarda (taisoma rinkimų apygarda);

rinkiminė apylinkė (taisoma rinkimų apylinkė);
rinkiminė kampanija (taisoma rinkimų kampanija);

rinkiminė komisija (taisoma rinkimų komisija);

rinkiminė kova (taisoma rinkimų kova);

rinkiminė laida (taisoma rinkimų laida);

rinkiminė programa (taisoma rinkimų programa).

Veiksmažodis prabalsuoti nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti,

nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“, pvz.:

Mes jau balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti.

Kalbant apie rinkimus kartais pavartojami netaisyklingi žodžių junginiai:

atsiskaityti prieš rinkėjus (taisoma atsiskaityti rinkėjams);

išstatyti kandidatą (taisoma siūlyti, pasiūlyti, iškelti kandidatą);

per balsavimą nepraėjo (taisoma pralaimėjo rinkimus, balsuotojai neišrinko);

pravesti rinkimus, balsavimą (taisoma surengti, suorganizuoti rinkimus, balsavimą).

Apie eurus ir euro centus

Valstybinė lietuvių kalbos komisija atkreipia dėmesį, kad lietuvių kalboje ir toliau bus vartojamas kaitomas ES bendrosios valiutos pavadinimas euras.

2004 m. spalio 28 d. Kalbos komisija yra priėmusi nutarimą „Dėl Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo lietuvių kalboje“. Jame nustatyta, kad ES bendrosios valiutos pavadinimas lietuviškai vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: euras, euro, eurui ir t. t.

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 4 dalyje, taip pat Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytas oficialus Europos Sąjungos įsteigtos ekonominės ir pinigų sąjungos valiutos pavadinimas euro. Toks pavadinimas minėtuose teisės aktuose įrašytas visomis ES kalbomis, vartojančiomis lotyniško pagrindo raidyną. Tačiau nelietuviškas žodis euro vartojamas tik Lietuvos teisės aktuose ir tik prireikus vietoj ES bendrosios valiutos pavadinimo vardininko linksnio. Visuose kituose lietuviškuose tekstuose ir toliau vartotinas įprastas linksniuojamas piniginio vieneto pavadinimas euras (euras, euro, eurui ir t. t.).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. sausio 30 d. nutarimu papildė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. N-10 (99) „Dėl Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo lietuvių kalboje“ šia pastaba:

„Pastaba. Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje priimta euro santrumpa – Eur (be taško, kaip ir Lt). Prireikus galima vartoti ir tarptautinį kodą EUR arba simbolį €. Nereikėtų pamiršti, kad santrumpa, kodas ar simbolis po skaitmeninės raiškos vartojami paliekant tarpą, pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.
Euro cento santrumpa yra tokia pati, kaip ir šiuo metu galiojanti lito cento – ct (be taško). Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį euro ar jo santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Pateikiu keletą atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus:

Ar taisyklinga sakyti ir rašyti „euro kursas – 1 prie 3,5“?

Pinigų keitimo ar kitokių proporcijų santykiui reikšti prielinksnis prie nevartotinas. Todėl valiutos kursas yra 1 euras ir 3,5 lito, už vieną eurą – trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų), o pinigus keičiame santykiu vienas euras su 3,5 lito.

Kartu ar skyrium rašyti: „euro zona“ ar „eurozona“?

Kadangi turimas omenyje ne tarptautinis elementas euro- (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas (euras), rašytina atskirai – euro zona.

Kaip vartoti euro simbolį € lietuviškame tekste: prieš skaitmenis ar po jų?

Lietuvių kalboje paprastai vartojami lietuviški valiutų pavadinimai arba jų tarptautiniai kodai, pvz., 250 eurų arba 250 EUR. Simboliai – kaip euro €, svaro ₤, dolerio $ – svetimkūniai lietuvių kalboje. Anglų kalba jie dažniau vartojami prieš skaitmenis, bet, jei kokiais nors stilistiniais ar grafiniais sumetimais, vartojami lietuviškame tekste „neversti“, atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

Kaip kirčiuoti – eurus ar eurus?

Žodis euras kirčiuojamas pagal antrąją kirčiuotę – visi šios kirčiuotės žodžiai daugiskaitos kilmininke visados kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje, o galininke – galūnėje. Tad kirčiuojame: eurus, euro centus – kaip ir žodį raštas.

**Kaip trumpinti žodį elektroninis (-ė)?**

Sparčiau plintant informacinėms technologijoms, vis dažniau naudojamės kompiuteriais: rašome laiškus, tvarkome verslo reikalus ir net pasirašinėjame dokumentus. Nenuostabu, kad visur tenka pridėti žodį elektroninis. Štai čia ir prasideda painiava. Retas kuris nori rašyti elektroninis bankas, elektroninė knyga, elektroninis paštas, elektroninis verslas, elektroninė vyriausybė ir pan., todėl dažniau trumpinama e-bankas, e-knyga, e-parašas, e-verslas, e-vyriausybė. Tokia sutrumpinimų rašyba prieštarauja lietuvių kalbos taisyklėms. Žodžių junginiai elektroninis bankas, elektroninė knyga, elektroninis paštas, elektroninis verslas, elektroninė vyriausybė ir pan. turi būti trumpinami e. bankas, e. knyga, e. parašas, e. verslas, e. vyriausybė.
Ypač įvairuoja neteiktinas junginio elektroninis laiškas sutrumpinimas: e-mail, e-mailas, e-mail’as, e-paštas, emailas, imeilas. Jį turime rašyti e. laiškas arba el. laiškas. Taip pat trumpiname ir žodžių junginį elektroninis paštas: e. paštas, el. paštas arba el. p. Nepamirškime...

Dėl jungtuko bei

Šiuo metu rašytinėje kalboje (ypač kanceliarinėje) yra labai padažnėjusi jungtuko bei vartosena, bet tas dažnis nėra būdingas lietuvių kalbai, todėl jeigu jungtuko bei galima išvengti, reikia ir vengti, pvz.:

Seniūnas kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose bei sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus bei skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal savo kompetenciją priima sprendimus, Savivaldybės administracijai bei kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo.

Kiek įprasčiau:

Seniūnas kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose ir sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus ir skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal savo kompetenciją priima sprendimus, savivaldybės administracijai ir kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo.

Jungtukas bei tikrai naudingas dviem atvejais: jungiant artimas sąvokas (Jie padeda organizuoti rinkimus bei referendumus; Darbuotojai darbo metu nešiojasi korteles, kuriose užrašytos pareigos ir asmens vardas bei pavardė) ir vengiant per dažnai vartoti jungtuką ir (Seniūnas apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikia juos Savivaldybės administracijos direktoriui).

Dėmenų foto-, audio-, video- rašyba ir vartojimas lietuvių kalboje

Šiame technologijų amžiuje gausu sudurtini žodžių, kurių pirmasis dėmuo yra nelietuviškos kilmės. Galima pastebėti, kad jie ne visada taisyklingai rašomi ir vartojami, ypač tie, kurių pradžia foto-, audio-, video-.

Reikia prisiminti, kad nelietuviškos kilmės dėmenys lietuvių kalboje vieni nevartojami (žodžių foto, audio, video lietuvių kalboje nėra). Jie visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju. Tad reikėtų rašyti fotoaparatas, fotoblykstė, fotografija, fotonuotrauka (ne foto!), fotopopierius, fotomenininkas, fotodarbų paroda, fotogalerija ir pan.

Taip pat rašytume ir kitus žodžius, prasidedančius dėmenimis audio-, video-, tačiau:
1. Dėmuo audio- lietuvių kalboje nevartotinas, neteiktinas ir keičiamas žodžiu garsas. Tad neturėtume sakyti ir rašyti audioaparatūra (= garso aparatūra), audiokasetė (= garso kasetė, garsajuostė) ir pan.

2. Dėmenį video- geriau būtų keisti žodžiu vaizdas. Tada keistume ir sudurtinius žodžius videoaparatūra (= vaizdo aparatūra), videokamera (= vaizdo kamera, filmavimo kamera), videokasetė (= vaizdo kasetė, vaizdajuostė), videomagnetofonas (= vaizdo magnetofonas), videoreklama (= vaizdo reklama, televizijos reklama), videotechnika (= vaizdo technika) ir pan.

Vienu sakiniu...

Prašykime informaciją ne patalpinti, o įkelti, įdėti į interneto svetainę, paskelbti laikraštyje ar interneto svetainėje.

Sergantį gyvūną vežkite ne į vetpunktą, o į veterinarijos kliniką , veterinarijos ligoninę, veterinarijos punktą.

Susirašinėjame ne e-mailu, o elektroniniu paštu

Aš dabar atostogauju, o ne esu atostogose

Sunku ne pernešti, o ištverti didelį karštį

Į kitą klasę ne perveda, o perkelia.

Pergales ne pažymime, o švenčiame.

Senamiestis ne atrestauruojamas, o restauruojamas.

Oras atšils ne šios savaitės bėgyje, o šią savaitę.

Neneškime atsakomybės, o būkime atsakingi.

Daugiau dėmesio skirkime ne į ligų profilaktiką, o ligų profilaktikai.

Prisipažįstame ne meilėje, o meilę arba kad mylime.

Pamokos nevyksta esant 25 laipsniams, o ne prie 25 laipsnių šalčio.

Prasidėjo ne du tūkstantis, o du tūkstančiai šeštieji metai.

Švenčiame ne Kalėdas, o Kalėdas.

Kirčiuokime adventas, advento, adventui, adventą, adventu, advente.

Nevieši posėdžiai vyksta ne prie, o už uždarų durų

Užuot sakę aktorius Romeo vaidmenyje, sakykime aktorius atlieka Romeo vaidmenį.

Moksleiviai sugrįžo ne į atremontuotas, o į suremontuotas, atnaujintas mokyklas.

Ketindami perplaukti ežerą nesakykite, kad jį praplauksite (praplaukti galima tik pro šalį).

Vykdami į gamtą pasiimkime ne grilius, o kepsnines.

Išeinama ne atostogoms, o atostogų, atostogauti.

Studijos magistro laipsniui gauti – magistrantūra (nepainiokime su magistratūra).

Nesakykime, kad mūsų kraštas gausus miškais, taisyklingai – krašte gausu miškų.

Užuot sakę teatras atvažiavo gastrolėms, sakykime teatras atvažiavo gastrolių, gastroliuoti, į gastroles.

„Eurovizijos“ dainų konkurse Laura atstovauja ne Lietuvą, o Lietuvai.

Trumpos spaudos konferencijos ar pasitarimo nevadinkime brifingu.

Kardinolų susirinkimas, šaukiamas popiežiui rinkti, vadinamas konklava.

Atšilimas ne nusimato, o numatomas; numatoma, kad atšils.

Virusai būna atsparūs ne prieš vaistus, o vaistams.

Sąskaitos bankuose ne aptarnaujamos, o tvarkomos.

Atkreipiame dėmesį į rašybą ir kirčiavimą: po Užgavėnių prasideda gavėnia.

Kainos gali būti ne pakankamai, o labai, gana didelės.

Seimo nariai įsipareigoja ne prieš rinkėjus, o rinkėjams.

Rinkimuose ne prabalsuojama, o balsuojama, pabalsuojama.

Žinios vertinamos pagal dešimtbalę sistemą, o ne dešimtbalėje sistemoje.

Darbuotojai išeina ne atostogoms, o atostogų, atostogauti.

Šalies, kurioje gyvename, kalbą reikia mokėti, o ne žinoti.

Konkursų dalyviai turi atitikti reikalavimus, o ne reikalavimams.

Aplinkybės ne įtakoja, o veikia sprendimus, daro įtaką sprendimams.

Užpustyti ir apledėję keliai – sunkiai išvažiuojami, o ne pravažiuojami.

Per Kūčias dalijamasi ne plotkele, o kalėdaičiu, valgomi ne šližikai, o kūčiukai.

Kirčiuokime informaciniai rėmėjai, operacinė sistema, organizacinė technika.

Reikia skiepytis nuo gripo, o ne prieš gripą.

Jau ir Lietuvoje švenčiamas Helovinas.

Peršąlama ne prie žemos oro temperatūros, o esant žemai oro temperatūrai; kai žema oro temperatūra.

Rinkime ne makavykus, voveruškas ir zelionkas, o šilbaravykius, voveraites ir žaliuokes.

Lietuva sveikina krepšinio rinktinę, tapusią Europos čempione.

Vasarą mes visi atostogaujame, o ne būname atostogose.

Oficialus šventės pavadinimas - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

Vieningos Europos bendra valiuta - euras (euru, eurus).

Kirčiuokime - gegužė (kaip kirmėlė), gegužės, gegužei, gegužę, geguže.

Kai prieš akis neturime laikraščio ar knygos, nesakykime aš skaitau.

Nesakykime sekančios sudėties komisija; į posėdį buvo pakviesti sekantys asmenys. Tai didžiosios klaidos.

TAISOME: tokios, šios sudėties komisija; pakviesti šie asmenys.

Negalima vartoti ir šiaip po ko nors einančiam ar iš eilės einančiam dalykui nusakyti: Sekantis posėdis vyks po mėnesio. Sekantiems metams biudžete numatyta mažiau pinigų.

TAISOME: Kitas, ateinantis posėdis vyks po mėnesio. Ateinančių, kitų metų biudžete numatyta mažiau pinigų.

Džiaukimės ne nauja elektromobilių pakrovimo stotele, o nauja elektromobilių įkrovimo stotele.

Ar taisyklingai vartojame „palyginus, palyginti“?

Metų pradžioje daugelis iš mūsų rašysime praėjusių metų ataskaitas. Rašant ataskaitas dažnai tenka praėjusių metų rodiklius palyginti su ankstesnių metų. Todėl parašome: šis skaičius, palyginus su praėjusiais metais, išaugo du kartus; darbuotojų sumažėjo 2 proc., lyginant su praėjusiais metais.

Taip, lyginti padalyvio formomis lyginant ir palyginus tikrai galima, bet pats tinkamiausias variantas būtų, jeigu sakytume ir rašytume bendratį palyginti. Pavyzdžiui: Palyginti su praėjusiais metais, šių produktų parduota gerokai daugiau; Perduotų į archyvą dokumentų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 15 procentų.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį (galima žvilgterėti ir į tuos pačius jau nurodytus pavyzdžius), kad konstrukcija palyginti su kuo yra laikoma įterpiniu, todėl ji turi būti privalomai išskiriama. Tiesa, jeigu lyginama ne išplėsta konstrukcija, o tik vienu žodžiu palyginti, išskyrimas nėra privalomas, bet galimas, norint suteikti įterptinį pobūdį, pvz.: Jis palyginti nedrąsus.

Nelietuviškų dėmenų rašymas

Lietuvių kalboje yra vartojama sudurtinių žodžių, kurių vienas ar abu dėmenys yra nelietuviški. Jų rašyba įvairuoja – vienus tarptautinius dėmenis rašome kartu su pagrindiniu žodžiu, kitus – atskirai.

Nelietuviški dėmenys, pvz.: aero-, agro-, anti-, auto-, avia-, bio-, eks-, ekstra-, etno-, foto-, geo-, hidro-, hiper-, infra-, inter-, kiber-, kontr(a)-, kvazi-, makro-, mikro-, multi-, neo-, poli-, pop-, porno-, pseudo-, psicho-, radio-, retro-, sekso-, sub-, super-, techno-, termo-, trans-, ultra-, vice-, video- ir kt., lietuvių kalboje vieni nevartojami ir rašomi kartu su antruoju dėmeniu, pvz.: aerodinamika, aviamodelis, eksčempionas, etnolingvistika, hidroelektrinė, kiberataka, infrastruktūra, multimilijonierius, poliritmija, psichoanalizė, retroversija, technokratas, termobaterija, transplantacija, ultrafiltras.

Keli nelietuviški dėmenys prie pagrindinio žodžio gali būti jungiami tik tada, kai visi kartu reiškia vieną sąvoką, pvz., agrobiologija, automotobazė. Jei nelietuviški dėmenys reiškia atskirus daiktus, pagrindinis dėmuo turi būti kartojamas su kiekvienu iš jų, pvz., makroelementai ir mikroelementai, audiotechnika ir videotechnika, arba pirmasis dėmuo rašomas su brūkšneliu, o antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu, pvz., makro- ir mikroelementai, audio- ir videotechnika.

Lietuvių kalboje nekaitomasis dėmuo prie pagrindinio dėmens nejungiamas brūkšneliu, pvz., multi-vitaminai. Turi būti rašoma multivitaminai.

Jei nelietuviškos kilmės dėmenys turi juos atitinkančius savarankiškus žodžius, pvz., auto- ir automobilis, eko- ir ekologiškas, tele- ir televizija, elektro- ir elektra, radio- ir radijas ir pan., su lietuviškais antraisiais dėmenimis vartotini savarankiškieji žodžiai.

Automagistralė, automobilių plovykla;

fotoreprodukcija, fotografijų konkursas;

ekovata, ekologiškas produktas;

elektrodinamika, elektros prietaisas;

motodromas, motociklų remontas;

radiograma, radijo bangos;

zootechnika, zoologijos sodas.

Kai kurie nelietuviški dėmenys vartojami atskirai nuo apibūdinamųjų žodžių, pvz.: alfa dalelė, beta karotinas, bingo rezultatas, bruto pajamos, gama spinduliai, mini sijonas, neto masė, solo partija, veto teisė ir pan. Sudurtinio žodžio dėmens kino- nėra, yra tik atskiras žodis kinas, tad rašome kino filmas (ne kinofilmas), kino kamera (ne kinokamera), kino kronika (ne kinokronika), kino teatras (ne kinoteatras).

Ar taisyklingas sakinys „Siunčiame raštą jūsų žiniai“?

Netaisyklingas. Tai verstinis adresavimo reikšmės kanceliarizmas, keistinas pasakymu su veiksmažodžiu susipažinti. Todėl vietoj Siunčiame įmonių ir organizacijų žiniai geriau – Siunčiame įmonėms ir organizacijoms susipažinti.

Jei vieno veiksmažodžio susipažinti nepakanka, šalia galima pridėti reikiamą dalyką pasakantį kitą žodį – vadovautis, vykdyti, pvz., vietoj Siunčiame raštą jūsų žiniai geriau – Siunčiame jums susipažinti ir vadovautis.

„Frančizė“ ar „franšizė“?

Taisyklingai adaptuota prancūziško žodžio franchise forma franšizė.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001, p. 252) teikiamos tokios franšizės reikšmės:

1. draudėjo nuostolio dalis, kurios neatlygina draudikas;

2. tam tikra lengvatinė sutartis, dažn. tarp gamintojo ir pardavėjo;

3. vietos valdžios suteikiama privilegija privačiai firmai naudotis visuom. nuosavybe.
Minėtina, kad Europos terminų žodyne „Eurovoc“ teikiamas terminas franšizės paslaugos (angl. franchising).

Nesakykime „nepravažiuojami keliai“ – vartokime „neišvažiuojami keliai“

Netaisyklingai vartojamas priešdėlis pra-. Pravažiuoti galima pro ką nors (pro šalį). El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama dar viena veiksmažodžio pravažiuoti reikšmė: „pradėti važiuoti, padaryti pirmąsias vėžes“. Tačiau kai kalbama apie užpustytus ar apledėjusius kelius, turima omenyje, kad jie yra neišvažiuojami, sunkiai, sunkokai išvažiuojami, jais sunku važiuoti ir pan.

Kaip rašomi virusų pavadinimai?

Paprastai virusų pavadinimai rašomi vienu žodžiu – rotavirusas, norovirusas, adenovirusas, koronavirusas, enterovirusas ir pan.

Iš dviejų žodžių sudaryti pavadinimai, kurių pirmasis žodis yra tikrinis, rašomi didžiąja raide, pvz.: Ebolos virusas (nuo upės pavadinimo), Zikos virusas (nuo miško pavadinimo) ir pan.

Kaip rašyti viruso pavadinimą: „Covid-19“, „COVID-19“ ar COVID-19?

Rašoma didžiosiomis raidėmis, be kabučių: COVID-19. Viruso pavadinimą sudaro angl. junginio Coronavirus disease 2019 santrumpa.

Be kabučių rašomi ir kiti virusų pavadinimai, kuriuos sudaro santrumpos: SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas; lietuviškuose tekstuose pavartojama ir angliško šio viruso pavadinimo Severe acute respiratory syndrome santrumpa SARS), ARRS (Artimųjų Rytų respiracinis sindromas; labiau paplitusi angl. pavadinimo Middle East respiratoty syndrome santrumpa MERS).

Kokia lietuviška Kinijos miesto, kuriame 2019 m. pradėjo plisti naujas virusas, pavadinimo forma?

Adaptuota Kinijos vietovardžio Wuhan forma – Uhanas (žr. „Pasaulio vietovardžių žodyną“).

Ar vartotinas žodis „hospisas“?

Daiktavardis hospisas gali būti vartojamas reikšme „paliatyviosios slaugos (gydymo) įstaiga“.
Hospisas [lot. hospitium – prieglobstis, prieglauda; vaišingumas, svetingumas] turi ilgą vartojimo tradiciją krikčioniškoje aplinkoje, paliatyviąją pagalbą teikiančios įstaigos šiuo žodžiu įvardijamos daugelyje kalbų (angl. hospice, pranc. hospice, vok. Hospiz, lenk. hospicjum, rus. хоспис, lat. hospis, est. hospiitsi). Pasaulyje tokios institucijos turi savo standartus, veiklos filosofiją, aktyviai bendradarbiauja su slaugos ligoninėmis bei kitomis gydymo ir reabilitacijos įstaigomis. Hospisuose teikiamos ne tik slaugos ar gydymo paslaugos, bet ir socialinė bei dvasinė pagalba ligoniams, jų artimiesiems ir stacionare, ir namuose.

Ar taisyklinga sakyti: „rūpinasi dirbančiųjų saugumu“?

Ne, netaisyklingas. Esamojo laiko veikiamasis dalyvis yra vengtinas asmenims pagal nuolatinį veikimą pavadinti: Įmonių vadovai turi rūpintis dirbančiųjų (taisoma darbuotojų) saugumu. Kiekvienas dirbantysis (taisoma darbuotojas) gali pareikšti savo nuomonę apie įmonės vidaus tvarką. Kreipimąsi pasirašė visi mūsų gamyklos dirbantieji (taisoma darbuotojai, darbininkai; visas gamyklos kolektyvas).

Skiepai ne prieš koronavirusą

Skiepai ne prieš koronavirusą, bet nuo koronaviruso.Tikėkimės, kad rudenį gyventojai bus skiepijami nuo koronaviruso.

Iš karantino turėtume grįžti

Iš karantino turėtume ne grįžinėti, o grįžti – lėtai ir atsargiai.
Veiksmažodžiai su priesaga -inėti turi kartotinę reikšmę, todėl vienkartiniam veiksmui nusakyti netinka.
Būtų gerai, kad iš karantino galėtume grįžti, o ne grįžinėti – daryti tai kelis kartus...

Kokį testą atliko?

Sakykime, kad Jums atliko pakartotinį, o ne pakartotiną, COVID-19 testą.

Vaistai malšina skausmą

Vaistai nuo skausmo dar gali būti vadinami skausmą malšinančiais, skausmą mažinančiais, bet ne nuskausminančiais ar nuskausminamaisiais.

Vaistų nuo uždegimo nevadinkime priešuždegiminiais.

Apribojimai ne nuimami, bet panaikinami

Lietuvoje ir kitose šalyse pamažu ne nuimama, bet panaikinama vis daugiau apribojimų.

Kosulys negali nei šaukti, nei iššaukti

Kosulio priepuoliai gali ne iššaukti, bet sukelti vėmimą, stiprius kūno traukulius.

Ligos požymis – ne apsunkintas, o pasunkėjęs kvėpavimas

Jeigu karščiuojate, kosite, jaučiate pasunkėjusį kvėpavimą, skambinkite telefonu 1808.

Rankas plaukime taisyklingai

Rankas reikia plauti taisyklingai, arba tinkamai, nes prieveiksmis teisingai susijęs su tiesa, o ne su taisyklėmis.

Maistas išsinešti

Karantino metu kavinių, restoranų maistas užsakomas ir vežamas į namus. Dažnai netaisyklingai vartojamas veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas tikslui, paskirčiai reikšti. Užėję į kavinę ar skambindami telefonu prašykime maisto ne išsinešimui, o išsinešti.

Parengta pagal Valstybinės kalbos inspekcijos patarimus

Kaip kirčiuojamas žodis „kregždė“?

Atsižvelgiant į vartosenos polinkius minėtąjį žodį siūloma kirčiuoti dvejopai – pagal antrąją (jai teikiama pirmenybė) ir pagal ketvirtąją kirčiuotę:

Kregždė 2

V.    krẽgždė    krẽgždės
K.    krẽgždės    krẽgždžių
N.    krẽgždei    krẽgždėms
G.    krẽgždę    kregždès
Įn.    kregždè   krẽgždėmis
Vt.    krẽgždėje krẽgždėse

Kregždė 4

V.    kregždė̃    krẽgždės
K.    kregždė̃s    kregždžių̃
N.    krẽgždei    kregždė́ms
G.    krẽgždę    kregždès
Įn.    kregždè kregždėmìs
Vt.    kregždėjè    kregždėsè

Kaip kirčiuoti „gegužę“?

Žodis gegužė yra 3^b kirčiuotės, kirčiuojamas kaip drebulė̃, pamiškė̃.

Kiti linksniai kirčiuojami taip:

                                           V. gegužė̃
                                           K.gegužė̃s
                                          N. gẽgužei
                                           G. gẽgužę
                                           Įn. Gẽguže
                                           Vt. Gegužėjè

Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ galimas ir 2-osios kirčiuotės variantas, plg., kaip gegùtė:

                                           V. gegùžė
                                           K. gegùžės
                                           N. gegùžei
                                           G.  gegùžę
                                           Įn. gegužè
                                           Vt. gegùžėje

Vieną linksnį kirčiuoti pagal vienokią kirčiuotę, kitą pagal kitokią būtų didelė klaida. Pasitaiko ir kitokių klaidų: sukirčiuojama gẽgužė, gẽgužės – tai taip pat nenorminis, klaidingas kirčiavimas.

Prestižiniu lieka 3^b kirčiuotės variantas.

Ar galima įteikti nominaciją?

Nominuoti – įvardyti, pavadinti, skirti kurioms nors pareigoms. tarptautinis veiksmažodis nominuoti vartojamas ir su naudininku – reikšme „pristatyti kam“, pvz.: mokslo pažangos premijai nominuoti trijų skirtingų sričių atstovai, ir su įnagininku – reikšme „apdovanoti kuo“ , pvz.: spektaklio kūrėjai nominuoti keturiais „Oskarais“.

reikėtų atsiminti, kad kultūros šviesuoliams negali būti teikiama „Aitvaro“, „Varpo“ ar „Dobilo“ nominacija, žmonės yra nominuojami, tai yra įvardijami, už kažkokius nuopelnus, teikiamos kandidatūros nominacijoms. sakykime: Pušyno bendruomenės centras nominuotas (įvardintas) už kultūrinių tradicijų puoselėjimą ir jam bus įteikta „Aitvaro“ statulėlė, ne nominacija.

Taigi nominacijos teikti negalima, nes ji – ne daiktas, jos nepačiupinėsi. teikime aitvarus, dobilus, varpus, gėles, suvenyrus, bet ne nominacijas.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banko įrašą

Kaip vadinti mažytį labai didelės atminties diskelį (angl. flash memory, memory stick)?

Lietuviškas terminas yra atmintukas (puslaidininkinė keičiama laikmena, į kurią duomenys įrašomi arba skaitomi blokais, panašiai kaip diske), angl. flash memory. Angliško kompiuterijos termino „USB memory“ atitikmuo – USB atmintinė.

Iš VLKK konsultacijų banko

Apie dvigubas kabutes ir skliaustus

Susidūrus dvejoms kabutėms ar skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams, taškams ar kitiems skyrybos ženklams). Pavyzdžiui: Organizuojamo konkurso „Paramos suteikimas Panevėžio miesto smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti parodoje „Expo Aukštaitija“ nuostatai. Šaltinis gali būti nurodomas įvairiai (išnašoje, skliaustuose (www.vlkk.lt), svarbu, kad skaitytojas gautų reikiamą informaciją.

Sakinio pabaigoje susidūrus sutrumpinimo taškui (pvz., sutrumpinimai kt., t. t., pan.) ir sakinio pabaigos taškui, taip pat dedamas vienas taškas. Delegacija išvyks rugpjūčio 5 d. (ne 5 d..)

Kartais dėl aiškumo ar prasmės sudėtinguose tekstuose gali būti dedami dvigubi skliaustai:

((0,990 – 1,18)/0,12 = –1,6)

poli(oksi(dimetilsililenas))

Ši sutartis (Europos Sąjungos bei Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS)) pasirašyta 1992 m. vasario mėn.

[...] susidomėta tik XX a. (A. Žigaitytė, opera „Mažvydas“ (1987), „Žilvinas ir Eglė“, (2002))

Dvigubos kabutės nerekomenduojamos, bet prireikus gali būti rašomos.

Šaltiniai: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas, Institucijų leidinių rengimo vadovas

Kuo pakeisti žodį „češkės“?

Češkės – nevartotina svetimybė. Tam tikri lengvi batukai, kuriais apsiavę vaikai šoka, vadintini gimnastikos bateliais arba čežutėmis, nes šie bateliai aunantis ir bėgiojant čeža (žr. Klausimų kraitelė // Gimtoji kalba, 1993, Nr. 4–5, p. 14; Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 21).

Kaip nevartotina svetimybė žodis češkės teiktas ir 2005 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (p. 38).

Ar taisyklingas patiekalo pavadinimas „suši“ (sushi)?

Netaisyklingas. Vartotina linksniuojamoji forma sušis (ne suši) (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 67). Dažniausiai taip vadinamas japoniškas patiekalas: žalios žuvies ir kiaušinienės gabaliukai, pagardinti ryžiais ir džiovintais dumbliais.

Sušis taip pat teikiamas rekomendaciniame Svetimžodžių atitikmenų sąraše, patvirtintame VLKK 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 (dar žr. komentarą).

Pasvirasis būkšnys

Pasvirasis (įžambusis) brūkšnys paprastai vartojamas tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba). Pvz., tarp telefono ir fakso sutrumpinimų, jei jų numeris tas pats, galima rašyti: Tel. / faks. 212 65 75; tarp alternatyvių gramatinių formų ar konstrukcijų, galinčių viena kitą pakeisti: Jis atsikratė įkyraus pašnekovo / įkyriu pašnekovu / nuo įkyraus pašnekovo; tarp pasakymų keliomis kalbomis, pvz., rūkas / mist. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojant pasvirąjį brūkšnį tarp žodžių ar jų sutrumpinimų abipus brūkšnio paliekami tarpai.

Kavos pavadinimai

Kavinėse galime paragauti įvairiausios kavos. Bet pažvelgę į valgiaraštį galime ir sutrikti. Labai dažnai kavos pavadinimai būna parašyti autentiška forma – italų kalba. Beje, tai ne simboliniai pavadinimai. Ir kavos pardavėjams, ir kavinių lankytojams kyla klausimas, kaip įvardyti kavos pavadinimą lietuvių kalba. Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo tokius lietuviškus kavos pavadinimus (žr. Svetimžodžių atitikmenų sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. protokoliniu nutarimu Nr. PN-6, Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildymai: patvirtinti 2011 m. balandžio 7 d.protokoliniu nutarimu Nr. PN-4, patvirtinti 2012 m. lapkričio 8 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4).

Autentiška forma	Kalba	Siūlomas variantas	Dažnesni nenorminiai vartosenos variantai
bicerin	it.	bičerìnas 2	bicerinas
caffè Americano, americano	it.	amerikiẽtiška kavà	amerikana
caffè crema	it.	juodà kavà
caffè frappè	it.	ledìnis kavõs kokteĩlis, frãpė 2
cafè̀ e latte	it.	*lãtė 2**	late
caffè moccha	it.	šokolãdinė kavà (su píenu)	moccha
cappuccino	it.	kapučìnas 2, kapučìno kavà	kapucino, cappuccino, „Cappuccino“
cappuccino doppio, grand cappuccino	it.	dvìgubas kapučìnas
cappuccino freddo	it.	ledìnis kapučìnas
espresso classico	it.	(klasikìnis) esprèsas 2
espresso con panna	it.	esprèsas su (plaktà) grietinėlè
espresso corretto	it.	svaigùsis esprèsas, esprèsas su lìkeriu (brendžiù, grapà ir pan.)	koretas
espresso corto	it.	stiprùsis esprèsas	espresas corto, kortas
espresso dopio	it.	dvìgubas esprèsas
espresso freddo	it.	ledìnis esprèsas
espresso lungo	it.	silpnàsis esprèsas	espresas lungo, lungas
espresso macchiato	it.	esprèsas su (píeno) putà	makijata, makijatas
espresso ristretto	it.	sodrùsis esprèsas	ristretas, ristreto
espresso romano	it.	romiẽtiškas esprèsas, esprèsas su citrinà	romano
espresso shakerato	it.	plãktas esprèsas	šakeratas
espresso solo	it.	esprèsas su sutir̃štintu píenu	espresas solo
frappuccino	it.	frapučìnas 2	frapučino, frappuccino, frapucino
latte macchiato	it.	píenas su espresù	latė makijata
macchiato doppio	it.	dvìgubas esprèsas su (píeno) putà	dviguba makijata, dvigubas makijatas
marocchino	it.	marokìnas 2
mokaccino	it.	mokačìnas 2

Kavą verdantį žmogų (it. barista) siūloma vadinti kavaviriu, kavõs virė́ju, baristù (mot. g. baristè).

Primename, kad pasakymas kava išsinešimui netaisyklingas. Galima keisti: kava išsinešti, kava išsineštinai, išsineštinė kava.

Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, reglamentuojantį galūnių dėjimą prie nelietuviškų asmenvardžių.
Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan.
Kaip ir ankstesniame nutarime išlieka tie patys trys gramatinimo būdai – galūnės dėjimas po apostrofo, tiesiogiai prie asmenvardžio kamieno ir keičiant baigmens balsę ar kitoje kalboje esančią galūnę sava galūne. Tik gerokai pasikeičia tų būdų taikymo galimybės: tarkim, galima gramatinti galūnę rašant po apostrofo ar tiesiogiai po baigmens, pavyzdžiui: Ivanov (Ivanovas) – Ivanov’as, Ivanov’o, Ivanov’ui... arba Ivanov – Ivanovas, Ivanovo, Ivanovui... Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo; kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant.
Primename, kad rišliame tekste pridedant lietuviškas galūnes gramatinti būtina tiek autentiškus, tiek adaptuotus svetimos kilmės asmenvardžius ir vietovardžius.

Daugiau informacijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje www.vlkk.lt.

Dėl slapyvardžių rašybos

Pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai rašomi didžiąja raide be kabučių kaip vardai ir pavardės (žr. „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“, Vilnius, 1992, p. 60, § 145), pvz.: Jam prilipo Katino pravardė. Be kabučių rašomos ir pravardės, kurių pagrindu eina netaisyklingi žodžiai, svetimžodžiai, pvz.: Europai irgi įkyrėjo Batka. Didžiąja raide visi pravardę sudarantys savarankiški žodžiai, pvz.: Barčio motiną Agnesę dar vadino Pyragėlių Karaliene.

Vartojamas su tikruoju asmenvardžiu pravardė, pseudonimas, slapyvardis brūkšneliu jungiamas prie pavardės (brūkšneliu be tarpų), pvz.: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas (rašytojai); Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Juozas Gegužis-Diemedis, Vincas Daunoras-Ungurys (partizanai); Juozas Pavalkis-Vijūnas, Juozas Miliauskas-Miglovara (knygnešiai); Elena Puidokaitė-Atlanta, Saulius Urbonavičius-Samas (dainininkai), Gintaras Einikis-Pūkis, Ramūnas Vyšniauskas-Vyšnia (sportininkai).

Taigi rašytina Jonas Antanaitis-Kalvis (ne Jonas Antanaitis - „Kalvis“). Spaudoje pasitaiko klaidingos rašybos, pvz.: Filmas – kaip gyvenimas Ir akmenį prajuokinti galintys brolių Lavrinovičių pokštai, ugningos Kęstučio Kemzūros kalbos, gyvenimiška „Juozuko“ (Juozo Petkevičiaus) išmintis... (turėtų būti be kabučių – Juozuko).

Daugiau pavyzdžių: Moksleivių A. ir M. Lipskyčių sudarytame „Rimkūnų ir Mikalajūnų kaimų gyventojų pravardžių žodyne“ galima rasti įdomių pravardžių, nepatekusių į Alvydo Butkaus knygą „Lietuvių pravardės“ (1995), pvz.: Aligatorius (dažnai vartoja svaigalus), Molis (vaikino tėvai daro alų, kaime vadinamą moliu), Nagaina (taupi moteris), Plikiamonas (trumpai kerpasi), Suskis (smulkaus sudėjimo), Šamanas (viską išmano), Šnervė (kolūkyje šėrė arklius).

Iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banko

Kalbininkai palaimino feisbuką

Feisbukas – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno naujiena su rašybos pavyzdžiais ir apibrėžtimi, kad tai socialinis tinklas internete, vienijantis tam tikrų bendrų interesų turinčių žmonų grupę, kuriančią svetainės turinį ir tarpusavyje bendraujančių automatizuotomis svetainės priemonėmis. Šis ir kitų socialinių tinklų lietuviški atitikmenys turės žymą „šnek.“ Oficialusis feisbuko pavadinimas liks socialinis tinklas „Facebook“, tačiau straipsniuose, tarpusavio bendravime puikiausiai galėsime vartoti subendrėjusį, pagal tarimą lietuviškai perrašytą žodį feisbukas.

Tad iki susitikimo feisbuke.

Valgiaraščių kalba (doc formatu)

1. Kitų šalių bendriniai (rūšiniai) pavadinimai turi būti verčiami, keičiami lietuvių kalbos atitikmenimis, pvz.: kava latte (=kava su pienu, pieniška kava; lãtė (gali būti vartojamas junginys lãtės kava); cappucino (=kapučinas, kapučino kava); icebergo salotos (=gūžinės salotos); balzamiko actas (=balzaminis actas); pannacotta (=grietinėlės desertas, grietinėlės putėsiai, panakota); saliami (=saliamis) ir kt.

PASTABA. Kitų šalių bendrinių (rūšinių) patiekalų pavadinimų negalima rašyti su kabutėmis, kitu šriftu (kaip simbolinius vardus) ar pramaišiui (vieną žodį – lietuviškai, antrą – užsienietiškai), pvz.: Vegetariana (pica) (=vegetariška pica); mexikana (pica)(=meksikietiška pica) ir kt.

2. Simboliniai patiekalų vardai rašomi su kabutėmis arba kitu šriftu, pvz.: Liudvikos Karolinos desertas (=„Liudvikos Karolinos“ desertas); Kijevo kotletas (=„Kijevo“ kotletas) ir kt.

3. Simboliniai pavadinimai, išreikšti daiktavardžio kilmininku ar būdvardžiu, eina prieš pažymimąjį žodį – patiekalo bendrinį pavadinimą, pvz.: salotos „Bajoro“ (=„Bajoro“ salotos) ir kt.

4. Gaminio bendrinis pavadinimas nerašomas kabutėse, pvz.: „Radvilų kotletas“ (=„Radvilų“ kotletas) ir kt.

5. Įvairių gėrimų (rūšių ir porūšių) pavadinimai, išskyrus simbolinius vardus, rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: amaretas, benediktinas, božolė, burbonas, činzanas, kahoras, kabernė, kalvadosas, martinis, muskatas, rakija, rislingas, vermutas ir kt.

6. Patiekalo ar gaminio sudėtis ir rūšis nusakoma daugiskaitos forma, pvz.: kepsnys su paprika (=kepsnys su paprikomis); duona su česnaku (=duona su česnakais); tuno salotos (=tunų salotos); sojos padažas (=sojų padažas); citrinos rūgštis (=citrinų rūgštis) ir kt.

PASTABA. Žuvų patiekalų pavadinimai valgiaraščiuose gali būti rašomi vienaskaitamarinuota menkė; silkės filė su cinamonu; žuvies kukuliai su padažu; kepta menkė su svogūnais; apelsinų padažu), prekių ir kainų etiketėse – daugiskaita (silkės be galvų; marinuotos skumbrės; silkių suktinukai; karštai rūkytos strimelės; silkių filė).

7. Rašant karštuosius patiekalus turi būti nurodoma ne mėsos pavadinimas, bet iš tos mėsos gaminami patiekalai: kepsniai, pjausniai, maltiniai, muštiniai, troškiniai ir t. t., pvz.: vištiena saldžiarūgščiame padaže (=vištienos kepsnys su saldžiarūgščiu padažu); keptas liežuvis su troškintomis daržovėmis (= kiaulių, jaučių liežuvių kepsnys su troškintomis daržovėmis) ir kt.

8. Kai vietos reikšmės nėra, o pasakoma tik patiekalo sudėtis ar forma, netinka vietininkas, pvz.: svogūnai tešloje (=svogūnų žiedai su tešlos plutele); vištiena saldžiarūgščiame padaže (=vištienos kepsnys su saldžiarūgščiu padažu) ir kt.

PASTABA. Vietininkas tinka tik tuomet, jei produktas yra kito daikto viduje, mirksta padaže, pvz.:griliažas šokolade, piene virtas karpis; silkių filė aliejuje; ledai krepšelyje (nes valgomas vaflinis krepšelis) arba dešrelės apvalkale (jei apvalkalas būtų valgomas) ir kt.

9. Veiksmažodinis kokybės kilmininkas (su veiksmo reikšmės atspalviu) su pažyminiu neteiktinas esminiam požymiui reikšti, pvz.: šalto rūkymo dešra (=šaltai rūkyta dešra).

10 . Įvairių gėrimų (rūšių ir porūšių) pavadinimų simboliniai vardai rašomi kabutėse arba kitu šriftu (valgiaraščiuose negali būti nuodyta vien registruotas patiekalo ar gėrimo ženklas), pvz.: Coca-cola (=gėrimas „Coca-cola“); Sprite (=gėrimas „Sprite“), fanta (=gėrimas „Fanta“); Schweppes (gėrimas „Schweppes“) ir kt.

11. Išskirtinei (rūšinei) ypatybei reikšti pavadinimuose vartotina įvardžiuotinė forma, pvz.: (pica) speciali (=specialioji), (padažas) aštrus (=aštrusis).

12. Nevartotinos svetimybės, pvz.: bulvytės fri (=gruzdintos bulvės (bulvytės), gruzdės); šampinjonai (=pievagrybiai).

Dėl daiktavardžių su priesaga -imas, -ymas naudininko

Projektas teikiamas svarstymui (taisoma Projektas teikiamas svarstyti);

Šio klausimo svarstymui reikia papildomųdokumentų(taisoma Šiam klausimui svarstyti reikia

papildomųdokumentų);

Socialinio būsto isigijimui skirta 30 tūkst. eurų (taisoma Socialiniam būstui įsigyti skirta 30 tūkst. eurų);

Numatytųlėšų palūkanųdengimui yra pakankamai (taisoma Numatytų lėšųpalūkanoms dengti yra

pakankamai);

Terminas medžiagos paruošimui (taisoma Terminas medžiagai paruošti);

Trūksta lėšųnuostoliųpadengimui (taisoma Trūksta lėšųnuostoliams padengti);

Dokumentai pateikti vertinimui (taisoma Dokumentai pateikti vertinti);

Pateikti prašymai stipendijųskyrimui (taisoma Pateikti prašymai skirti stipendijas);

Sprendimo projektąteikiu balsavimui (taisoma Sprendimo projektąteikiu balsuoti arba Teikiu balsuoti dėl sprendimo projekto);

Duomenųpalyginimui pateikta daugiau informacijos (taisoma Duomenims palyginti pateikta daugiau informacijos).

Apie „prašau“ ir „atsiprašau“

Kuri forma kada tinkama: „prašau“, „prašyčiau“, „prašom“?

Mandagumo žodelis prašom žodynuose apibūdinamas kaip jaustukas, vartojamas reikšme „malonėkite, teikitės“ (mandagiai kviečiant, prašant, raginant), pvz.: Prašom sėstis. Prašom, sveteliai, valgykite, linksminkitės! Prašom pro šalį! (sakoma juokais, kai nujaučiama, kad beldžiasi geras pažįstamas), žr. LKŽ.

„Kanceliarinės kalbos patarimuose“ priduriama, kad prašom, kaip mandagumo forma ir skatinamasis jaustukas, gali būti sakomas tiek vieno asmens, tiek kolektyvo vardu, pvz.: Prašom dalyvauti posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad šis jaustukas vartojamas su bendratimi ir eina prieš ją: Prašom palaukti – netinka (!) nei Prašom, palaukite, nei Palaukite, prašom ar Palaukite, prašau.

Čia sakoma, kad norint pabrėžti mandagumą ir nekategoriškumą, vartotina tariamosios nuosakos forma prašyčiau, prašytume, pvz.: Prašyčiau susipažinti su nutarimo projektu. Tačiau nepeikiami ir kiti asmeniniai es. laiko pasakymai, pvz., Prašau skirti žemės sklypą. Prašome pateikti ataskaitą.

Kaip taisyklingai: „Atsiprašome Jūsų ir Jūsų dukros“ ar „Jus ir Jūsų dukrą“?

Su veiksmažodžiu „atsiprašyti“ yra vartojami abu linksniai – ir galininkas, ir kilmininkas. Naujuose „Kalbos patarimuose“ (Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 60) jie vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai.

Taigi abu pasakymai taisyklingi: Atsiprašome Jus ir Jūsų dukrą ir Atsiprašome Jūsų ir Jūsų dukros.

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko įrašus

Kodėl negerai „Šiai dienai įvykdėme planą 80 %“?

Naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis, pvz.: Šiai dienai (taisoma Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (taisoma Iki spalio 25-os dienos) nukasta 90 % bulvių. Šiai valandai (taisoma: Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (taisoma pradžioje) institute dirbo 83 darbuotojai.

Žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.

Ar vartotinas žodis „žaketas“?

Žaketas (pranc. jaquette): 1. viršutinė moteriško kostiumo dalis, švarkelis, dažnai įimtas per liemenį; 2. ist. aptemptas viršutinis vyriškas drabužis, iš priekio prasegamas, įimtas per liemenį; pradėtas dėvėti Prancūzijoje XIV a. (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 788; Dailės žodynas, Vilnius, 1999, p. 457).

Nors žaketas yra įtrauktas į minėtąjį žodyną, vis dėlto pirmenybę reikėtų teikti lietuviškiems žodžiams: moteriškas švarkelis ar tiesiog švarkas. Jis paprastai siuvamas iš storesnio megzto audinio.

Minėtina, kad J. Pričinausko „Aprangos žodyne“ (Vilnius, 2002) žodis žaketas (p. 137) teikiamas su nuoroda į švarkelis (angl. jacket, little jacket, vok. Damenjacke f, Jäckchen n, Jacke f, pranc. jaquette f, petite veste f, veste f, rus. жакет) (p. 116).

Ar tinka vartoti „paukščių maistas“, „šunų maistas“?

Turime tradiciją konkrečiai įvardyti gyvulių, paukščių „maistą“: lesalas, ėdalas, gėralas, lakalas (skystas šuns ar katės ėdalas), taigi patartina vartoti junginius: paukščių lesalas; šunų, kačių ėdalas.

Ar vartotinas žodis „važnyčiotojas“?

Ne, šis žodis neteiktinas. Žmogus, valdantis arklį vadelėmis, vadintinas vadeliotoju.

Minėtina, kad žodis vadeliotojas (angl. rider, vok. Reiter m, rus. ездок, возница) teikiamas „Sporto terminų žodyne“ (Kaunas, 2002, p. 677), taip pat el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003).

Ar gerai sudalyvauti?

Veiksmažodis sudalyvauti yra dirbtinai sudarytas žargono žodis, todėl bendrinėje kalboje nevartotinas. Pasakymus sudalyvauti renginyje, sudalyvauti pasitarime, sudalyvauti konkurse ir pan. būtina taisyti atsižvelgiant į kontekstą ir stilių. Pavyzdžiui: Ar sudalyvautumėte (= dalyvautumėte, ryžtumėtės dalyvauti, sutiktumėte dalyvauti) realybės šou? Kokiame artimiausiame renginyje planuojate sudalyvauti (= dalyvauti). Merginos puikiai sudalyvavo (= pasirodė) konkurse. Balsavime sudalyvavo (= Balsavo) 6410 žmonių. Puiki galimybė sudalyvauti (= dalyvauti; prisidėti) įgyvendinant projektą. Ir aš tame vakarėlyje sudalyvavau (= dalyvavau, buvau). Noriu sudalyvauti (= dalyvauti, padalyvauti, žaisti) varžybose.

Kaip rašytinos lietuviškos pavardės kreipiniuose?

Pavardės, kurios baigiasi galūne -as, vienaskaitos šauksmininko linksnyje turi galūnę -ai, pvz.:pone Džiautai, pone Sakalai, poneVilkai, poneSeniūnai (bet bendrinio žodžio seniūnas šauksmininko forma – seniūne, į pasakų veikėjus kreipiamasi: sakale raibasis, vilke pilke ir t. t.).

Tikrinių vardų su galūne -is, -ys, -us, -ius šauksmininkas toks pat, kaip ir bendrinių, plg., pone Bizuli ir bičiuli, pone Smailyir būry, pone Butkauir sūnau, pone Vėliauir sodžiau.

Ar galima teisinę formą nurodyti po įmonės pavadinimo?

Įmonės, įstaigos, organizacijos teisinę formą nusakantys žodžiai po pavadinimo – nėra būdinga lietuvių kalbai, įprasta tvarka teisinę formą nusakantys žodžiai teikiami prieš pavadinimą, pvz.: akcinė bendrovė „Kretingos grūdai“ arba AB „Kretingos grūdai“.

Po pavadinimo nurodyta teisinė forma ar jos santrumpa privalomai išskiriama kableliais, kaip išplėstinis priedėlis po pažymimojo žodžio, pvz.: „Kretingos grūdai“, akcinė bendrovė, šiemet investuos į naujas technologijas; Taupos akciją surengė „Vilniaus vandenys“, UAB; Taupos akciją surengę „Vilniaus vandenys“, UAB, ir toliau skatins gyventojus taupyti vandenį.
Taip pat išskiriami ir kiti teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpos, kaip akcinė bendrovė (AB), viešoji įstaiga (VšĮ), valstybės įmonė (VĮ), individuali įmonė (IĮ) ir kt., jeigu vartojami po tikrinio pavadinimo.

Ką siūloma vartoti vietoj it. „graffiti“?

Tai užrašai, piešiniai ant sienų ir kitų plokštumų viešosiose vietose.
Siūloma vartoti adaptuotą formą grafičiai (vns. grafitis), žmogus, piešiantis grafičius, – grafitininkas (angl. graffiter) (žr. rekomendacinį Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą VLKK 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6; komentarą).

Ar taisyklinga sakyti: „aliejų išvalyti nuo degėsių“?

Ne, netaisyklinga. Prielinksninis junginys valyti ką nuo ko šalinamajam objektui reikšti nevartotinas. Todėl Aliejų išvalyti nuo degėsių (taisoma Pašalinti degėsius iš aliejaus); Nušluostyk stalą nuo trupinių (taisoma Nušluostyk nuo stalo trupinius); Mašinos nenuvalytos nuo purvo (taisoma Nuo mašinų nenuvalytas purvas); Teko valyti gatves nuo sniego (taisoma Teko valyti (kasti) sniegą nuo gatvių) (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 54–55).

Taigi „sniego valymas nuo gatvių“, „sniego valymas nuo stogų“.

Ar vartotinas pavadinimas „zooprekės“, „zooparduotuvė“?

Nevartotini. Zooprekės, zooparduotuvė – hibridinės darybos žodžiai. Tinkamesni pavadinimai – gyvūnų prekės, gyvūnų priežiūros prekės, gyvūnų prekių (ar reikmenų) parduotuvė.

Kaip savarankiškas žodis zoo… lietuvių kalboje nevartojamas, tik kaip pirmoji tarptautinių sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su gyvūnais. Graikiškai zōon „gyvūnas“, dar plg.: zoologija „mokslas, tiriantis gyvūnus“, zoosfera „biosferos dalis, Žemės rutulio sritis, kurioje gyvena gyvūnai“, zoonimai „tikriniai gyvūnų vardai; bendrinis gyvūno pavadinimas“ – šie žodžiai yra perimti iš kitų kalbų kaip tarptautiniai, ne sudaryti lietuvių kalboje (žr. tarptautinių žodžių žodyne „Interlexis“); bet, pavyzdžiui, ne zooparkas, o zoologijos sodas.

Pasirašant raštą po „pagarbiai“, „su pagarba“ kablelio nereikia, tai angliškos skyrybos įtaka. Lietuviškame tekste po žodžių „su pagarba“, „pagarbiai“ nededamas joks skyrybos ženklas. Pateisinamas čia galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl didesnės ekspresijos.

Vienu sakiniu